pašlamėkas

pašlamė̃kas scom. (2) žr. pašlemėkas: 1. Btr, Bsg, Grk, Bgs, Kl Aš plika merga, o už tokio pašlamėko neičio Kv. Kai žmogus be nusistatymo, tai koks iš jo žmogus – pašlamė̃kas Plv. Argi tokiam pašlamė̃ku peršokt per tvorą! Al. Ką tu čia, pašlamė̃ke, veiki, ar negali dirbti?! Gž. Prisivilko visokių pašlamė̃kų Grg. Ten tik pašlamėkams vieta Žgč. | Gal ir duočio kalėdninkams pietus, kad tų pašlamė̃kų [i](bažnyčios tarnų) tiek daug nebūtų Brs. 2. Parodei tu man čia tokį pašlamė̃ką – kur aš jį dėsiu nusipirkęs! Bd.